Šilko kelių prekybos sistema

Čanganas-Dunghuangas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Kelias tęsėsi nuo Čangano tuometinė Han imperijos sostinė, dabartinis Sianas link Landžou. Tai buvo tai, kad Didysis šilko kelias įXVI a. Dabar Azerbaidžaną kertantys tarptautiniai keliai veda į visas keturias pasaulio dalis. Bergždžia ieškoti nuotraukų internete — nuotraukos tegali apimti vieną ar kitą ankštos olos sieną, bet ne visą tą atmosferą, kai užeini į tamsią erdvę ir privalomas gidas vieną po kitos žibintuvėliu paryškina nuostabiai ištapytas scenas, uolų mecenatus su tūkstančio metų senumo madų drabužiais ir makiažu, ištisus to meto Kinijos miestus, Bodisatvas, Budas ir budizmo demonus. Kiek laiko jums prireiks: savaitės. Šilko pirklys Chotane Iš karto už Nefrito vartų perėjos buvo vienas didžiausių miestų — Dunghuangas , kuriame kelias šakojosi į tris atkarpas, skiriamas dykumos bei kalnų.

Sunku žodžiais apsakyti Mogao grotų budistinių olų didybę tuo momentu, kai užeini į vieną jų ir, užvertęs galvą aukštyn, pamatai viduje stūksant 40 m aukščio Budos statulą.

Arba dešimtis statulų ir tūkstančius tikrų asmenybių ir mitinių figūrų freskų. Ir kai išgirsti, kad daugybei jų — net ir metų. Įėjimas į vieną žymiausių Mogao grotų — tą, su 40 m aukščio Buda.

Grotų viduje fotografuoti negalima, todėl daugelis vaizdų, kuriuos rasite — išorės, nė iš tolo neperteikiantys olų didybės. Sausas klimatas, tamsa leido išlikti vieniems nuostabiausių tokio mažiaus darbų. Bergždžia ieškoti nuotraukų internete — nuotraukos tegali apimti vieną ar kitą ankštos olos sieną, bet ne visą tą atmosferą, kai užeini į tamsią erdvę ir privalomas gidas vieną po kitos žibintuvėliu paryškina nuostabiai ištapytas scenas, uolų mecenatus su tūkstančio metų senumo madų drabužiais ir makiažu, ištisus to meto Kinijos miestus, Bodisatvas, Budas ir budizmo demonus.

Pirmas » Azija - kelionių vadovai » Kinijos Šilko kelias — grotos, kinų siena, dykuma » Kinijos Šilko kelias — grotos, kinų siena, dykuma Augustinas Žemaitis 0 komentarų Šilko kelias! Kiek romantikos telpa šiuose žodžiuose: ištisus tūkstantmečius kupranugarių vilkstinės juo tarp Europos ir Azijos nešdavo prabangiausias prekes, o iš pirklių turtų pakelėje pastatyti vieni įspūdingiausių pasaulio miestų ir šventovių.

Kai supranti, kad tokios grožybės tave supa iš visų pusių, net viršaus. Beje, gidas puikiai kalbėjo angliškai: juk Mogao olos viena Kinijos turizmo pažibų.

šilko kelių prekybos sistema internetinių pasirinkimų brokeriai

Ir kasdien gidai atrakina vis kitas olas, kad turistų ordos nenubūtų tų pačių. Pasirinkimas pribloškiamas: olos su spalvintų statulų ir kvadratinių metrų freskų! Netoli Dunhuango yra ir kitos, Julino grotos. Jos — mažesnės, bet dėl to meno šedevrus galėjome panagrinėti iš arčiau. Daugelį olų finansavo vietinės giminės ir kiekvienoje melsdavosi jų palikuonys.

Statyti, perstatyti olas buvo net savotiška vietinė pramoga. Tačiau svarbiausioms detalėms, kaip lubų dekorui, samdydavo meistrus. Tarpeklis, kuriame — Julino grotos. Prie Dunhuango pagaliau gali pamatyti ir stereotipinį Šilko kelio vaizdą — milžiniškas smėlio kopas.

Iš tikro, jos retos: didžiuma dykumos nykoka, akmenuota.

Šilko kelio projektų paraiškos

Todėl tos kelios, kurios arti Dunhuango, pačios savaime paverstos eiline turistine zona. Ir dar kokia! Jei nenori, kad į batus prikristų smėlio — gali išsinuomoti specialius batų antvožus.

Pūkuoti Vidurinės Azijos kupranugariai juk šiame regione, priešingai nei pas arabus — žiemos labai šaltos laukia, kol prižiūrėtojas, užsodinęs ant jų turistus, išves į žygį po kopas Kinija turi per daug žmonių, kad gamta ten liktų laukinė, ir net jei Šilko kelio provincijos retai gyvenamos, tuščios jų žemės tarnauja kitoms, pilnesnėms žmonių.

Ne tik kaip lankytinos vietos turistams, bet ir kaip energijos gamyklos: sunkvežimiai be perstojo veža ir veža naujas vėjo jėgaines.

One Belt, One Road. Kinija ©  Shutterstock Ištisa serija kitados legendinių kelių, jungiančių miestus, nuo Kašgaro iki Paro ir Konstantinopolio, atsiradusių mūsų eros pradžioje ir sunykusių XIV amžiuje žlugus mongolų dominavimui, šiandien vėl atgimsta kaip greitkelių, geležinkelių ir uostų sistema, jungianti 65 valstybes. Būtina pažymėti ir didesnį saugumą, ir paprastesnę vizų gavimo tvarką, ir tą faktą kad Vidurio Azijos miestai, garsėjantys galybe turgaviečių, yra kaip niekad nesunkiai pasiekiami. Keliautojams tai reiškia gausų spektrą naujų maršrutų — dalis jų atsirasdavo kone per naktį ir prasidėdavo, pavyzdžiui, dykumose, kiti, ilgus metus nefigūravę turistų žemėlapiuose, nelauktai juose vėl sužibėdavo. Uzbekistanas praneša, kad šalies turizmo sektorius per metus išaugo apie 40 proc.

Koks šimtas pravažiavo pro šalį vien kol keliavome. Dar atokesnės Vakarų Kinijos provincijos Už Dunhuango politinė Kinija tęsiasi dar gerokai virš tūkstančio kilometrų ir ten tolyn driekiasi šilko kelias. Bet kultūriškai ten jau Vidurinė Azija.

Kinijos Šilko kelias – grotos, kinų siena, dykuma

Tiurkų kalba, musulmonų religija, islamiška architektūra… Sindizango regionas. Nors judėjimai iš istorinių pėdsakų yra panašūs į pirmiau pateiktame žemėlapyje, Bir Birkuk Bir Yol projektas yra strateginis tikslas, jungiantis Aziją, Europą ir Afriką su prekybos ir energijos maršrutais, kurie integruojasi su sausumos geležinkeliais, jūrų uostais iš uostų ir uostų į jūrą.

Generacijos projekto ir kai kurių svarbių uostų nuorodų maršrutai pateikiami žemiau esančiame žemėlapyje. Kartos sąvoka apima sausumos transporto tinklų rinkinį, pradedant nuo Vidurio Kinijos ir nuo Maskvos, Roterdamo iki Venecijos, kelių, geležinkelių, naftos ir dujotiekių bei kitų infrastruktūros projektų.

šilko kelių prekybos sistema universiteto komercijos strategija

Pagal šį projektą vietoj vieno maršruto planuojami sausumos tiltų koridoriai Azijos ir Europos kryptimi. Kelių sąvoka atitinka projekto jūrų tinklą.

Projekto ribose jūrų regione, kuris tęsiasi nuo Pietų ir Pietryčių Azijos iki Rytų Afrikos ir į šiaurę nuo Viduržemio jūros, planuojamas uostų ir kitų pakrančių struktūrų tinklas. Projekto ribose esantys sausumos ir jūros maršrutai kerta Azijos, Europos ir Afrikos žemynus, leidžiančius sujungti Kinijos ekonomiką ir išsivysčiusią Europos ekonomiką.

Tuo pačiu metu, daugialypio bendradarbiavimo su kitomis šalimis dėka, Kinija taps pagrindiniu pasaulio problemų sprendėju, pademonstruodama kelią, sakydama, kad ji prisidės. Kinijos prezidentas Shi Cinping paskelbė vizito į Kazachstanas ir Indoneziją metu.

Didysis šilko kelias: istorija, teritorija, plėtra ir įtaka

Kai Šilko kelio fondas ir Azijos infrastruktūros ir investicijų bankas AIIB buvo įtraukti į Centro jūrų šilko kelio projektų vienpusį ir vienpusį iniciatyvą, buvo atidaryta didelė ekonominė padėtis prieš JAV vadovaujamą Atlanto vandenyno regiono Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Jis užima 65 šalių, įskaitant Turkiją projekte. Azerbaidžano — regiono lyderio — pozicijos dar labiau sutvirtėtų. Visi to linki. Tik ne armėnai… Katalikai, judėjai — visi broliai Dauguma Azerbaidžano gyventojų išpažįsta islamo tikėjimą, tačiau čia veikia ir kitos religinės bendruomenės, tarp jų — katalikų vieni nurodo narių, kiti — daugėliau.

Prekyba, jos svarba kuriant žmonijos visuomenę

Po šio popiežiaus apsilankymo tuometis šalies prezidentas Heidaras Alijevas patvarkė skirti katalikų bendruomenei neatlygintinai žemės sklypą bažnyčios statybai.

Dabar jo įpėdinis aukojo mišias čia pastatytoje Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo bažnyčioje. Be vietinių katalikų, ją lanko keli tūkstančiai Azerbaidžane gyvenančių užsieniečių. Beje, ieji Azerbaidžane buvo paskelbti, lietuviškai sakant, kultūrų sąveikos metais. Azerbaidžano sostinėje Baku Pats Ilhamas Alijevas Vatikane lankėsi ųjų pavasarį ir susilaukė popiežiaus padėkos už svarų prisidėjimą prie žmonijos dvasinio paveldo išsaugojimo.

Mat Azerbaidžane veikiantis didžiausias nevalstybinis Heidaro Alijevo fondas skyrė lėšų ankstyvosios krikščionybės išpažintojų katakomboms, taip pat Siksto koplyčiai restauruoti.

Žydų bendruomenė energingai padeda mums stiprinti dvišalius santykius. Azerbaidžane esama septynių sinagogų, iš kurių penkios — sostinėje Baku, veikia žydiškos mokyklos. Šiaurės Azerbaidžane, musulmonų gyvenamo Kubos miestelio pašonėje,  gyvuoja žydų miestelis — vienintelis už Izraelio sienų Qirmizi Qesebe. Mat keli Rusijos nekilnojamo turto karaliais vadinami turtuoliai yra kilę iš šio miestelio. Udinai — viena iš 26 Pietų Kaukazo genčių, įėjusių į  Kaukazo Albanijos valstybę, žinomą iš Herodoto, Plinijaus, Strabono ir vėlyvesnių amžių istorikų veikalų.

Pasak Strabono I a. Udinų gyvenamose žemėse buvo abejos Albanijos sostinės, pirmiau Kabala dabar Azerbaidžano miestas Gabala ir vėliau — Partavas Barda. Iki Rusijai pavergiant Pietų Kaukazą udinai gyveno susitelkę Šekio chanate įėjo į Rusijos sudėtį metais — Vartašeno, Nidžo, Kišo ir kituose kaimuose, pavieniai udinų ar jų palikuonių kaimai dar gyvavo Utike ir Šilko kelių prekybos sistema Karabache.

Sostinė Baku metais Gruzijos mokslų akademijos ekspedicija, tirdamas gruzinų kartvelų rankraščius Sinajaus Šventosios Jekaterinos vienuolyne, aptiko albaniškai parašytą liturginių skaitinių rinkinį.

šilko kelių prekybos sistema trigubo ekrano prekybos sistema mt4

Rastuose rankraščiuose vartota albanų kalba yra artima udinų kalbos Nidžo tarmei Dagestano kalbų grupė. Tų pačių metų rudenį Šekio rajono Kišo kaime iškilmingai atidaryta atnaujinta Šventojo Eliziejaus bažnyčia. Čia kasinėjimą vykdę azerbaidžaniečių ir norvegų archeologai nustatė, kad bažnyčiai pamatus klojo I amžiaus pabaigoje, statybos vyko dar ir IV amžiuje; metais ji buvo atstatyta.

šilko kelių prekybos sistema prekės ženklo vandens sistemos

Restauravimo projektą parėmė žinomas Norvegijos mokslininkas, keliautojas Turas Hejerdalis, labai tikėjęs norvegų protėvius atkeliavus iš Kaukazo… metų pavasarį pašventinta restauruotoji šv. Eliziejaus bažnyčia Nidžo gyvenvietėje, Gabalos rajone, kur irgi tebegyvena senųjų udinų palikuonys. Į visas keturias pasaulio puses Kadaise Didysis šilko kelias driekėsi atsišakodamas, keisdamas vietą daugiau kaip 12 tūkstančių kilometrų ir siejo Rytus su Vakarais — nuo Romos iki Kinijos.

Baku senamiestyje turistai aplanko du pirklių ir keliautojų keliavo ir mokslininkai, amatininkai, poetai nakvynės namus,  vadintus karavansarajais; žinoma, jie mena ne pačius seniausius amžius. Paprastai teisės rengti EXPO laimėtojai įkurdina parodos dalyvius kurioje nors iš stingulio pažadintoje miesto dalyje ar buvusiame tyrlaukyje.

Senovės Graikija: religija ir mitai. Istorija trumpai

Baku laimėjus EXPO miesto-šeimininko rinkimus, parodai skirtos teritorijos viduryje rastųsi greičiausiai būtent karavansarajaus apybrėžų Azerbaidžano nacionalinis paviljonas; ne per toliausiai išsidėstę tarptautinis Heidaro Alijevo oro uostas, golfo laukai ir senovės ugnies garbintojų šventykla.