Wr prekybos galimybės

Reikalavimas žinoti direktyvoje nustatytas tik tais atvejais, kai pažeidimas padaromas gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kaip tai suprantama pagal direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. Abiem atvejais iš karto atsiranda pareiga mokėti akcizus. Toks aiškinimas nebūtų tinkamas ir būtinas direktyvos tikslams pasiekti, todėl pažeistų proporcingumo principą. Atsižvelgiant į direktyvos tikslą nurodytą šios išvados 24 punkte , šiame teisės akte nustatyti asmenys, privalantys mokėti akcizus. Įvykdžius tokį suderinimą, turėtų atsirasti vientisa sistema, pagal kurią akcizai sistemingai sumokami prieš išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, kad prekės galėtų laisvai judėti ir kartu būtų užtikrinta galimybė nacionalinėms institucijoms faktiškai surinkti tinkamą mokestinę skolą, ir pagal kurią išvengiama sandorių dvigubo apmokestinimo valstybėse narėse atvejų. Direktyvos 33 straipsnio plati formuluotė užtikrina, kad atsakomybė būtų taikoma bet kuriam asmeniui, kuris laiko prekes, kol nėra sumokėtas mokestis, kaip Teisingumo Teismas nurodė Sprendime Gross

Iš esmės pagrindinis klausimas yra susijęs su tuo, ar, jeigu nustatoma, kad prievolės mokėti akcizus atsiradimo momentu sunkvežimio vairuotojas WR fiziškai turi prekes, už kurias akcizai nebuvo sumokėti, jam tenka griežtoji atsakomybė sumokėti akcizus pagal direktyvą.

Teisinis pagrindas 2. Šioje išvadoje man pakanka remtis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, kurie išsamiai cituojami  m.

Pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas ir prejudiciniai klausimai 3. Į SKTP buvo pakrauti 26 padėklai su alumi. WR UKBA pareigūnams pateikė pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją parengtą važtaraštį toliau — CMR važtaraštisjame buvo nurodyta, kad prekėms buvo išduotas administracinis elektroninis dokumentas su nurodytu unikaliu administraciniu nuorodos wr prekybos galimybės toliau — ARC numeris.

CMR važtaraštyje taip pat buvo nurodyta, kad siuntėjas yra muitinės sandėlis Vokietijoje ir kad gavėjas yra Jungtinės Karalystės muitinės sandėlis Seabrook Warehousing Ltd. Taigi, dokumentai prima facie atitiko prekes, gabenamas taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą pagal direktyvos 4 straipsnio 7 dalį. Taigi, priešingai, nei buvo nurodyta dokumentuose, kroviniui nebuvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

Todėl tuo metu, kai prekės buvo įvežtos į Jungtinę Karalystę, atsirado prievolė mokėti akcizus Jungtinėje Karalystėje. Akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ir apmokestinimo taisyklės 13 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 4 ,48 GBP apie 5  EUR baudą pagal Finance Act   m.

Finansų įstatymas 41 priedą. Jam buvo mokama grynaisiais pinigais be jokių atskaitymų. Kažkuriuo metu  m. Nebuvo sudaryta jokių rašytinių sutarčių, jam buvo mokama grynaisiais pinigais, kurie būdavo perduodami asmeniškai arba paslepiami sunkvežimių aikštelėje, kur jis juos pasiimdavo.

Kaip nurodė FtT, WR nuvykdavo į sunkvežimių aikštelę ir pasiimdavo tuščią priekabą, kurią nuveždavo į saugomą sunkvežimių aikštelę Kalė Prancūzija ir sukeisdavo su prekėmis pakrauta priekaba, kurią parveždavo į Jungtinę Karalystę. Krovinio dokumentus jis rasdavo priekabos šone pritvirtintame vamzdyje — tai būdavo CMR važtaraštis ir wr prekybos galimybės dokumentas, pagal kuriuos būdavo galima nustatyti gabenamų prekių pobūdį ir jų paskirties vietą. Srityje, kurioje dirbo WR, tokie neoficialūs susitarimai nebuvo neįprasti: samdomiems sunkvežimių vairuotojams kartkartėmis nesvarbu, ar tam tikromis aplinkybėmis toks susitarimas buvo pagrįstas, ar ne būdavo mokama grynaisiais pinigais ir nebūdavo sudaroma jokių tokį susitarimą patvirtinančių dokumentų, jie nesidomėdavo juos samdančių subjektų tapatybe ir likdavo nepastebėti HMRC.

FtT teigimu,  m.

WR pasiėmė alaus krovinį, kurio paskirties vieta buvo akcizų sandėlis Seabrook Jungtinėje Karalystėje. Taigi WR žinojo, kad krovinį sudaro akcizais apmokestinamos prekės. Kaip nurodyta šios išvados 4 punkte, sienos apsaugos pareigūnai konfiskavo transporto priemonę ir akcizais apmokestinamas prekes. Apie tai, kas įvyko, WR informavo asmenį, iš kurio buvo gavęs nurodymą paimti prekes Desir buvo parvežtas iš Doverio. Jam buvo sumokėta už savaitę ir su Des jis daugiau nebendravo.

kaip padaryti milijoną prekybos galimybių

FtT nusprendė, kad WR nebuvo pasikėsinimo įvežti prekes kontrabanda bendrininkas. Jį kontroliavo asmenys, kurie organizavo prekių kontrabandą, ir būtent tie asmenys faktiškai ir teisiškai kontroliavo prekes jas konfiskuojant. WR nebuvo asmeniškai suinteresuotas tomis prekėmis, vienintelis jo interesas buvo laikytis nurodymų jas paimti ir pristatyti bei gauti už šias paslaugas nedidelį atlygį.

Jis taip pat nebuvo transporto priemonės savininkas. Nėra galimybių nustatyti pasikėsinimo įvežti prekes kontrabanda organizatorių ir šioje veikloje sąmoningai dalyvavusių asmenų tapatybių.

WR turėjo tik tą informaciją, kuri buvo nurodyta dokumentuose, rastuose pasiimant prekes, ir iš pirmo žvilgsnio tie dokumentai atitiko prekių, kurioms pagrįstai taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą. Iš pirmo žvilgsnio dokumentuose nebuvo nieko, kas galėtų jam sukelti įtarimą, be to, jis neturėjo prieigos prie EMCS sistemos. Wr prekybos galimybės patenkino WR apeliacinį skundą ir panaikino nurodymą sumokėti akcizą ir baudą.

Upper Tribunal Aukštesnysis teismas atmetė HMRC apeliacinį skundą ir iš esmės nurodė, kad FtT nustatytos faktinės aplinkybės nebuvo ginčijamos, taigi, per šį apeliacinį procesą buvo pripažįstama, kad WR neturėjo nei faktinių, nei numanomų žinių apie pasikėsinimą gabenti prekes kontrabanda. Jis taip pat iš esmės taikė nekalto tarpininko išimtį ir patvirtino FtT sprendimą.

HMRC šį sprendimą apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Court of Appeal Apeliacinis teismas. Finansų įstatymas 41 priedą paskirtos baudos. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl Upper Tribunal Aukštesnysis wr prekybos galimybės sprendimo galiojimo, visų pirma dėl to, ar SKTP vairuotojas — kuris neturi teisių į gabenamas prekes ir nežino bei neturi pagrindo manyti, kad šios prekės apmokestinamos akcizu — privalo sumokėti šį akcizą pagal direktyvos 33 straipsnio 3 dalį.

Ar atsakymas į pirmąjį klausimą būtų kitoks, jei P nežinojo, kad jo turimos prekės buvo akcizais apmokestinamos prekės?

Analizė A. Trumpa šalių argumentų santrauka Sprendimas, pagal kurį asmuo, kurio padėtis yra tokia, kokia yra WR, turi sumokėti akcizus, versle sukeltų chaosą, nes jis reikštų, kad prekes pristatantis vairuotojas pavyzdžiui, dirbantis DHLpaėmęs dėžę vyno iš taško A ir ją pristatęs į tašką B, turėtų vien todėl, kad žinojo arba pagal pakuotės žymėjimą turėjo žinoti, kad joje yra vynas deklaruoti akcizą, jeigu paaiškėtų, kad jis už tą dėžę nebuvo sumokėtas.

Be to, direktyvoje nenurodyta, kad mokestį reikia rinkti iš tų, kurie neturi teisių į gabenamas prekes ir nežino ir neturėjo pagrindo manytikad nėra sumokėti už šias prekes mokėtini akcizai. Toks aiškinimas nebūtų tinkamas ir būtinas direktyvos tikslams pasiekti, todėl pažeistų proporcingumo principą.

Italijos vyriausybė daro analogišką išvadą, tačiau siūlo remtis direktyvos 38 straipsniu.

Vertinimas 1. Pirminės pastabos Manau, kad į abu klausimus reikia atsakyti kartu, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar sunkvežimio vairuotojui, kaip antai WR, turi tekti prievolė mokėti akcizą, be kita ko, pagal direktyvos 33 straipsnio 3 dalį, jeigu jis neturi teisių į prekes ir nežino bei neturi pagrindo įtarti, kad už prekes turi būti apskaičiuoti akcizai.

Dėl toliau nurodytų priežasčių darau išvadą, kad teisingas visų šalių išskyrus WR išdėstytas požiūris. Todėl į pirma pateiktą klausimą reikia atsakyti teigiamai: sunkvežimio vairuotojui, kaip antai WR šioje byloje aptariamu atveju, tenka griežtoji atsakomybė sumokėti akcizą. Visų pirma išnagrinėsiu aptariamo teisės akto tikslą, atitinkamų nuostatų tekstą ir galimą analogiją su kitais teisės aktais.

kada iandien prasideda prekyba bitkoinais

Wr prekybos galimybės tiesų pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus 5. Be to, Sąjungos teisėje neapibrėžtų sąvokų reikšmę ir taikymo sritį reikia nustatyti atsižvelgiant į jų įprastą reikšmę šnekamojoje kalboje, taip pat į aplinkybes, kurioms esant jos vartojamos, ir į wr prekybos galimybės nuostatų tikslus 6.

Pagrindinis direktyvos tikslas yra nustatyti akcizais apmokestinamų prekių laikymo, judėjimo ir stebėsenos taisykles, siekiant užtikrinti vienodą akcizų apskaičiavimą visose valstybėse narėse 7. Įvykdžius tokį suderinimą, turėtų atsirasti vientisa sistema, pagal kurią akcizai sistemingai sumokami prieš išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, kad prekės galėtų laisvai judėti ir kartu būtų užtikrinta galimybė nacionalinėms institucijoms faktiškai surinkti tinkamą mokestinę skolą, ir pagal kurią išvengiama sandorių dvigubo apmokestinimo valstybėse narėse atvejų.

kas yra rsi prekybos rodikliuose

Šioje byloje aptariamu atveju gabenamoms prekėms nebuvo taikomas akcizų mokėjimo laikinas atidėjimas, nes dokumentai buvo suklastoti akcizais apmokestinamos prekės buvo gabenamos prisidengiant CMR važtaraščiu, kuriame buvo nurodytas netikras ACR numeris. Atsižvelgiant į nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, galima daryti išvadą, kad aptariamos prekės jau yra išleistos vartoti, nes dokumentas, skirtas įrodyti, kad, kai šios prekės buvo apyvartoje, joms buvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir jos buvo laikomos komerciniais tikslais, negalioja, todėl jų įvežimo į Jungtinę Karalystę momentu iš karto atsirado prievolė sumokėti akcizus.

kaip akcijų opcionai apmokestinami kanadoje

Atsižvelgiant į direktyvos tikslą nurodytą šios išvados 24 punktešiame teisės akte nustatyti asmenys, privalantys mokėti akcizus. Taigi, pagal direktyvos 33 straipsnio 3 dalį prievolė mokėti akcizus tenka: a  prekes pristatančiam asmeniui; b  prekes laikančiam visiškai objektyvia prasme fiziškai jas turinčiam asmeniui; arba c  asmeniui, kuriam prekės pristatomos antrojoje valstybėje narėje.

Iš esmės pagrindinis klausimas yra susijęs su tuo, ar, jeigu nustatoma, kad prievolės mokėti akcizus atsiradimo momentu sunkvežimio vairuotojas WR fiziškai turi prekes, už kurias akcizai nebuvo sumokėti, jam tenka griežtoji atsakomybė sumokėti akcizus pagal direktyvą. Teisinis pagrindas 2. Šioje išvadoje man pakanka remtis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, kurie išsamiai cituojami  m. Pagrindinėje byloje nagrinėjamas ginčas ir prejudiciniai klausimai 3. Į SKTP buvo pakrauti 26 padėklai su alumi.

Dėl direktyvos tikslų pažymėtina, kad, kaip paaiškinsiu kitame skirsnyje, taikant nagrinėjamų nuostatų, susijusių su tam tikrais ne pirmumo eilės tvarka išvardytais asmenimis, kuriems gali tekti prievolė mokėti akcizus ir kurių atsakomybė yra solidarioji, platų aiškinimą siekiama užtikrinti, kad mokestinė skola tikrai būtų sumokėta, ir šiuo tikslu kažkuriam asmeniui turi kilti atsakomybė.

Teisingumo Teismas šį požiūrį patvirtino jurisprudencijoje 8. Iš šio principo išplaukia, kad kiekvienas skolininkas atsako už visą skolos sumą ir iš principo kreditorius gali savo pasirinkimu reikalauti vieno ar kelių skolininkų sumokėti tą skolą 9.

Manau, kad Sąjungos teisės aktų leidėjo pasirinkimas taikyti solidariosios atsakomybės principą suinteresuotųjų šalių įtraukimo strategijos variantai direktyvoje nustatytą sistemą, pagal kurią turi būti užtikrinta, kad akcizų skola tikrai būtų surinkta. Tai išplaukia iš direktyvos 15, 19 ir 20 konstatuojamųjų dalių ir šio klausimo svarba taip pat akcentuojama Sprendime van de Water Be to, kaip aiškiai nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, direktyvoje buvo suderintos ne tik prekių, kurioms turi būti apskaičiuoti akcizai, ir vietos, kur kyla prievolė apskaičiuoti akcizus, sąvokos, bet ir asmenų, kuriems tenka prievolė mokėti akcizus, grupės.

Todėl, kai asmuo fiziškai turi akcizais apmokestinamas prekes, kurios yra išleistos vartoti, tokiam asmeniui tenka prievolė sumokėti mokėtinus akcizus, nepaisant to, ar jis žino arba turi žinoti, kad prekės apmokestinamos.

Iš tiesų solidariąja atsakomybe iš esmės siekiama suteikti valdžios institucijoms daugiau teisinių priemonių ir taip padidinti akcizų skolų išieškojimo veiksmingumą 11taip pat apsaugoti Sąjungos nuosavus išteklius.

opcionų prekyba naudojant zerodha

Manau kaip ir Nyderlandų vyriausybėkad jeigu mokesčių administratoriaus wr prekybos galimybės reikalaujama įrodyti, jog asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, taip pat žino, kad už atitinkamas prekes mokėtini akcizai, kiltų grėsmė, kad šis tikslas šios išvados 24 punktas nebus pasiektas.

Dėl tokio reikalavimo surinkti mokestinę skolą praktiškai taptų gerokai sunkiau. Iš tiesų reikalavimas žinoti faktiškai padeda vengti mokėti akcizus. Dažnai sandoriai, kuriuos sudarius kyla pareiga mokėti akcizus, yra susiję su tinklais, kuriuose vyksta prekyba, gabenimas ir perpardavimas ir kuriuose įvairūs asmenys atlieka individualų nedidelį vaidmenį. Todėl visiškai įmanoma vis dėlto reikalauti sudaryti galimybę patraukti asmenį, kaip antai sunkvežimio vairuotoją, kuris asmeniškai nieko nežino ir yra tik maža grandis visoje grandinėje, atsakomybėn, nes priešingu atveju veiksmingas apmokestinimas neįmanomas.

Taip būtų sukurtas būdas palyginti nesunkiai išvengti akcizų. Tokiu atveju asmuo, wr prekybos galimybės, kaip nustatyta, fiziškai turi akcizais apmokestinamas prekes, galėtų — kaip šioje byloje aptariamu atveju WR — tiesiog nenurodyti asmens, kuris jį pasamdė prekėms gabenti, arba bet kurių kitų su prekių savininku susijusių duomenų tyčia arba todėl, kad jam buvo suteikta klaidinga informacija.

Be to, tai apsunkintų kovą su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu, nes pagal pačios direktyvos ir jos preambulės sistemą reikalaujama, kad nacionalinės valdžios institucijos užtikrintų, kad mokestinė skola tikrai būtų surinkta žr. WR argumentą, susijusį su DHL vairuotojo pavyzdžiu šios išvados 15 punkte 12neabejotinai galima atmesti. Kaip pažymi Nyderlandų vyriausybė, WR turi būti laikomas savarankiškai dirbančiu asmeniu, taigi, verslininku, kuris sutiko dirbti be rašytinės sutarties ir už grynuosius pinigus.

Verslininkystė susijusi su verslo rizika, kuri reiškia, kad verslininkas asmeniškai atsako už asmenis, su kuriais jį sieja verslo santykiai ir iš kurių jis priima komisinius.

Vokietija neišnaudoja galimybių plėtoti verslą Baltijos šalyse?

Be to, verslininkas gali apsisaugoti nuo tokios rizikos apsidrausdamas arba pagal sutartis perkeldamas tokią riziką klientams. Svarbių nuostatų tekstas Asmenys, kuriems tenka prievolė mokėti akcizus, atsižvelgiant į direktyvos 33 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, yra asmenys, pristatantys arba laikantys pristatyti skirtas prekes, arba asmenys, kuriems prekės pristatomos. Mano nuomone, šios nuostatos formuluotė yra aiški ir kartu itin plati. Jeigu Sąjungos teisės aktų leidėjas wr prekybos galimybės ketinęs nustatyti faktinio arba numanomo žinojimo reikalavimą, jis būtų tai aiškiai nurodęs.

Vis dėlto, kaip pažymi Komisija, taikant wr prekybos galimybės aiškinimą tokią apibrėžtį galima rasti muitų teisės aktuose — sistemoje, kuri turi daug panašumų su akcizų teisės aktais. Direktyvos 33 straipsnio plati formuluotė užtikrina, kad atsakomybė būtų taikoma bet kuriam asmeniui, kuris laiko prekes, kol nėra sumokėtas mokestis, kaip Teisingumo Teismas nurodė Sprendime Gross Šiaip ar taip, tai patvirtina ir direktyvos tikslas — užtikrinti, kad mokestinė skola tikrai būtų surinkta.

Teisingumo Teismo sprendime Gross išdėstyto požiūrio teisingumas ginamas ir teisės literatūroje Tai atitinka politiką, kuria grindžiama  m. Be to, pritardamas pacituočiau  m. Kaip Upper Tribunal Aukštesnysis teismas toliau nurodė Sprendime Davison and Robinson 18jeigu nėra svarbių duomenų, susijusių su ankstesniu išleidimu vartoti, HMRC privalo pateikti pranešimą apie mokėtinus akcizus asmeniui, kuris, jo manymu, laiko aptariamas prekes, jeigu tai yra vienintelis galimas nustatyti akcizus sumokėti turintis asmuo.

Pažymėtina, kad HMRC tvirtina: jeigu, kaip šioje byloje [WR], vairuotojas negali nurodyti siuntėjo, importuotojo arba savo darbdavio tapatybės, vienintelis asmuo, kuriam gali kilti prievolė sumokėti akcizus, yra pats vairuotojas. Jeigu jam negali būti nurodyta sumokėti mokestį tuo atveju, jeigu HMRC arba teismas padaro išvadą, kad jis nežinojo, kad prekės apmokestinamos akcizais, akivaizdžiai atsiranda daugiau galimybių verstis kontrabanda ir sukčiauti.

akcijų pasirinkimo sandoriai dvigubas

Iš tiesų galiu tik sutikti su Sprendimo Greenalls 4 punkte pateikta analize, kurioje lordas L. Tame sprendime House of Lords Lordų rūmai nusprendė, kad sandėliavimo bendrovei tenka griežtoji atsakomybė sumokėti akcizą už pagamintą degtinę, kuri buvo išleista eksportui iš bendrovės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, bet kažkuriuo metu apgaule nukreipta į vidaus rinką.

Lordas L. Todėl lordas L. Hoffmann padarė išvadą, kad sandėliavimo bendrovei taikoma griežtoji atsakomybė. Aš wr prekybos galimybės pat manau, kad turi būti laikoma, jog bet kuriam prekes laikančiam asmeniui, kaip antai WR, tenka griežtoji atsakomybė.

Sutinku su prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiu teismu, kuris  m. Nors, žinoma, teisingumas ir proporcingumas yra Sąjungos teisės, kaip ir bendrosios teisės, kertiniai akmenys, jie nebūtinai reiškia, kad negali būti taikoma griežtoji atsakomybė.