Ekonominės diversifikacijos strategija

Yra netgi situacijų, kai prasminga sąmoningai pridėti prie nuostolingos strategijos. Jei sukauptų įgūdžių ir technologijų negalima perkelti į kitą struktūrinį padalinį, o augimo ir plėtros galimybių nėra tiek daug, gali būti prasminga rizikuoti ir įmonė turėtų griebtis nesusijusio diversifikavimo. Tokio formavimo pavyzdys yra kainų rizikos draudimo fondas; prekių ženklinimo prekybos įmonėse fondas; grąžinimo fondas už blogas gautinas sumas ir kt. Kainų diversifikacija — įmonių taikoma kainų strategija, kuria siekiama užimti kuo didesnį rinkos segmentą ir pritraukti kuo daugiau potencialių vartotojų. Ir atsiminkite šį liepą m.

Plėtojant abi korporacijas ir diversifikuojant per se, pelno tikslai buvo pasiekti plečiant išteklių migracijos galimybes už pramonės, regiono ir šalies ekonomikos ribų. Tai atskleidžia klasikinio holdingo supratimo esmę ekonominiu požiūriu - yra akcininkų, turinčių akcijų, kurie arba patys valdo holdingo struktūrą, arba patiki viso valdymo įmonės verslo valdymą. Horizontalios valdos - vienarūšių verslų asociacija energetikos įmonės, pardavimai, telekomunikacijos ir kt.

Jie iš tikrųjų atspindi šakines struktūras, kurias valdo patronuojanti patronuojanti įmonė. Vertikalios valdos - įmonių junginys vienoje gamybos grandinėje žaliavų gavyba, perdirbimas, vartojimo prekių gamyba, pardavimas.

Gauk nemokamą VERSLO VALDYMO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pavyzdžiai: asociacijos, užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu, metalais, naftos perdirbimu. Mišrios valdos yra pats sudėtingiausias pavyzdys. Toks kapitalas apima struktūras, kurios nėra tiesiogiai susijusios nei su prekybos, nei su gamybos santykiais, pavyzdžiui, pavyzdžiui, Rusijos bankai, investuojantys į kai kurias įmones.

Jų pagrindinė užduotis yra kažkur investuoti, o paskui juos laiku pasiimti su pelnu. Iš esmės tai yra investiciniai projektai. Kalbant apie valdų tipus, būtina nurodyti kai kurias sąvokas. Klasifikaciją galima šiek tiek pakeisti: Diversifikuotos valdos mišrios - nesusijusių verslų asociacija.

Tipiškas pavyzdys yra tada, kai bankai perka skirtingų įmonių akcijas Pardavimų valdos horizontalios. Juose tikrai svarbus dalykas yra viena logistika: viena tiekėjų sistema ir daugybė pardavimo elementų. Jei ląstelių yra daug, tada norint sukurti naują pardavimo vietą reikia normos ir automatika turėtų ją palaikyti. Logistikos požiūriu ūkio specifika yra ta, kad gavėjas yra išsklaidytas.

opcionų prekybos mokymo apžvalgos yra skatinamosios akcijų pasirinkimo galimybės

Pardavimo elementų sandėliuose visada yra likučiai ir užduotis yra juos perskirstyti. Tam tikros rūšies produkto atžvilgiu galima įgyvendinti bendrą politiką įgyvendinama kaip nuolaidos, dovanos klientams ir pan.

Šiuo atveju valdymo centralizavimas vaidina svarbų vaidmenį kuriant bendrą likučių likvidavimo politiką. Jei ūkis nori viską teisingai konsoliduoti mokesčių ir valdymo apskaitos prasmejame turėtų būti nustatytas vienodas dokumentų apyvartos standartas.

Tai visų pirma leis atlikti vieną rinkodaros tyrimą tiesiogiai pardavimo procese. Ypač įdomūs rezultatai gaunami būtent tada, kai yra daug prekybos taškų. Galima nustatyti paklausos priklausomybę nuo regiono, vietovės ir nacionalinių lengvatų specifiškumo.

strategija dvejetainiuose pasirinkimuose crypto com vs bitstamp

Teisingai naudojant šią apibendrintą rinkodaros informaciją galite išvengti likučių ir nelikvidžių atsargų. Tai labai svarbu prekiaujant valdomis. Taigi bendro tiekimo ir paskirstymo tinklo pranašumai yra tai, kad, pirma, tampa įmanoma įsigyti prekių iš tiekėjų mažesnėmis kainomis kaupiama nuolaidaantra, vykdyti vieną pardavimo ir rinkodaros politiką, trečia, lanksčiai.

Grupinės valdos. Joms būdinga pertvarkymo grandinė, vienijanti juos nuo žaliavų iki gatavų prekių. Šiuo atveju yra funkcijos: Įmonės perduoda viena kitai savo produktą už kainą nėra prasmės gryninti pinigų viena kitai ; Visoje grandinėje būtina užtikrinti galutinį kokybės valdymą iki ISO diegimo ; Visos koncerno įmonės turi būti subalansuotos gamybos procesų įrangos lygio, darbuotojų kvalifikacijos ir kt.

Tai yra, vienas iš labiausiai paplitusių būdų sujungti įmones į diversifikuotas įmonių asociacijas yra holdingo organizavimas. Šios schemos įgyvendinimas leidžia aiškiai išspręsti visas nuosavybės struktūros ir santykių sistemos problemas korporacijos hierarchijoje.

Taigi tinkamiausias atsakas į ekonomikos globalizaciją yra verslo įvairinimas ir diversifikuotų įmonių asociacijų kūrimas. Pagrindinis įvairinimo tikslas, kaip taisyklė, yra užtikrinti organizacijos išlikimą, padidinti jos konkurencingumą ir padidinti pelningumą. Bet kuri komercinė įmonė bando išlikti paviršiuje ir atitinkamai ieško, kaip tai pasiekti. Būtent diversifikacija, naujų efektyvios veiklos sričių paieška leidžia įmonei paspartinti plėtrą, gauti papildomų pajamų ir įgyti naujų konkurencinių pranašumų.

Ekonominės diversifikacijos strategija pripažįstama, kad įmonės įvairinimas - nesvarbu, ar ji plečia veiklos sritį, atverdamas naujas pramonės šakas, ar įsigydamas įvairaus profilio dukterines įmones - yra dvipusis reiškinys.

Ir kiekvienu atveju vadovybė, pasirinkdama vystymosi kryptį, turėtų atsižvelgti tiek į teigiamas, tiek į neigiamas pasekmes. Yra du pagrindiniai diversifikacijos tipai - sujungti ir nesusieti. Susijęs įvairinimas ekonominės diversifikacijos strategija nauja įmonės verslo sritis, susijusi su esamomis verslo sritimis pavyzdžiui, gamyba, rinkodara, logistika ar technologijomis. Yra nuomonė, kad labiau svarbu diversifikuoti įvairiapusį verslą, nesusijusią su nesusijusiu, nes įmonė veikia labiau žinomoje aplinkoje ir rizikuoja mažiau.

Jei sukauptų įgūdžių ir technologijų negalima perkelti į kitą struktūrinį padalinį, o augimo ir plėtros galimybių nėra tiek daug, gali būti prasminga ant tvoros sėdi trys juodos varnos ir įmonė turėtų griebtis nesusijusio diversifikavimo.

Nesusijusią diversifikaciją atspindi įmonės perėjimas į kitą sritį, nei egzistuojantis verslas, į naujas technologijas ir rinkos poreikius. Ja siekiama gauti daugiau pelno ir sumažinti verslininkystės riziką. Taikant šią strategiją, specializuotos firmos paverčiamos diversifikuotais konglomeratų kompleksais, kurių komponentai neturi funkcinių ryšių. Nesusijęs įvairinimas yra sudėtingesnis nei susijęs. Įeinant į anksčiau nežinomą konkurencijos sritį, ji turi įsisavinti naujas technologijas, formas, darbo organizavimo metodus ir dar daugiau, su kuo dar nebuvo susidūrusi.

Štai kodėl rizika čia yra daug didesnė. Tokios įvairinimo pavyzdys yra visa posovietinė erdvė. Perestroikos ir kooperatyvų laikais daugelis šalies gyventojų užsiėmė drabužių, plataus vartojimo prekių gamyba ir tuo pat metu gaminių bei prekių tiekimu iš užsienio.

Šiuo atžvilgiu galima teigti, kad beveik visi posovietinės erdvės gyventojai didesniu ar mažesniu mastu jautė nesusijusio diversifikavimo žavesį ir sunkumus. Praktikoje visuotinai taikoma plati, susijusi ar nesusijusi diversifikacija, taip pat vietinis, eksperimentinis mikroįvairovė.

Pastaroji įgyvendinama įvedant atskirus didelio masto diversifikavimo elementus, kuriuos vėliau galima įforminti į nepriklausomą gamybos padalinį. Tai yra nedidelis vietinis eksperimentas, kuris vėliau gali suteikti gyvybę naujai didelio masto produkcijai. Tačiau atminkite, kad diversifikavimas yra labai daug laiko reikalaujantis ir sudėtingas procesas, kuris gali atnešti ne tik dividendų, bet ir problemų bei nuostolių. Daugelis kompanijų kreipiasi į diversifikaciją, kai sukuria pranašesnius finansinius išteklius nei tie, kurie reikalingi norint išlaikyti konkurencinį pranašumą pradinėse verslo srityse.

Įvairinimą galima atlikti šiais būdais: Per vidaus kapitalo rinką; Specifinių įgūdžių perdavimas tarp strateginių verslo sričių; Funkcijų ar išteklių atskyrimas. Diversifikacija per vidaus kapitalo rinką atlieka tas pačias funkcijas kaip ir akcijų rinka.

prekyba medicinos sistemomis privatus co ltd robinhood opcionų prekybos prieinamumas

Vidaus kapitalo rinkoje pagrindinis biuras vaidina šiuos pagrindinius vaidmenis: Strateginio planavimo funkcijų atlikimas, susidedantis iš korporacijos strateginės srities portfelio nustatymo; Strateginės ekonominės zonos finansinių tikslų nustatymas ir veiklos stebėjimas; Bendrovės kapitalo paskirstymas konkuruojančiose strateginėse verslo srityse. Šiomis sąlygomis strateginės verslo sritys yra savarankiški pelno centrai, kuriuos kontroliuoja tik pagrindinė buveinė. Restruktūrizavimo strategija yra viena iš vidaus kapitalo rinkos strategijų rūšių.

Skirtumą sudaro pagrindinio biuro įsikišimas į strateginių verslo sričių veiklą. Bendrovės, kurios buvo rekonstruojamos, paprastai buvo prastai valdomos kūrimo ir plėtros procese. Tikslas yra padėti jiems pagreitinti savo veiklą, pakeisti veiksmų eigą, sukurti naujas strategijas SZH lygiu ir įnešti į įmonę naujų finansinių ir technologinių išteklių.

Tuo atveju, kai naudojama meno ar patirties perdavimo strategija, laikoma, kad nauja verslo rūšis yra siejama su egzistuojančiu SZH pavyzdžiui, gamybos, rinkodaros, tiekimo, tyrimų ir plėtros srityse. Paprastai naudojami tokių menų perkėlimai, kurie sumažina išlaidas diversifikuotoje įmonėje.

Diversifikacija yra investavimo metodas, kuriuo siekiama sumažinti finansų rinkas

Diversifikacija paskirstant išteklius yra įmanoma, jei egzistuoja reikšmingas panašumas tarp vienos ar kelių svarbių esamų ir naujų SZH funkcijų. Išteklių paskirstymo tikslas yra realizuoti įmonės veiklos sinergiją, kai naudojamos bendros pramonės šakos, paskirstymo kanalai, reklamos, tyrimų ir plėtros priemonės ir kt.

  • Terminas anglų kalba: Diversification Trumpai Diversifikacija diversifikavimas — tai investavimo technika gali būti investavimo strategijos daliskuri naudojama siekiant sumažinti investicijų portfelio riziką įtraukiant į jį didesnį kiekį skirtingų investicijų.
  • Čikagos lentos opcionų prekyba
  • Ateities ir pasirinkimo sandorių prekybos vadovas

Taigi kiekvienoje SZH reikia mažiau investicijų, palyginti su autonominiu šios problemos sprendimu. Priimant sprendimą paįvairinti įmonės veiklą, reikėtų atsižvelgti į tokios įmonės valdymo sąnaudas. Šias išlaidas lemia SZH skaičius ir jų tarpusavio koordinavimo poreikis. Taigi įmonėje iš 12 SZH, turinčių tam tikrą sinergiją, valdymo išlaidos yra didesnės nei įmonėje iš 10 SZH, kurios neturi tokios kokybės.

Tai parodyta 3 pav. Vieningos išlaidos, susijusios su diversifikuotos įmonės, kuriai reikalingas didelis koordinavimas MVSNvaldymu, yra lyginamos su įmonės, kurios koordinavimo poreikis yra mažas MVSLsąnaudomis.

Tarkime, kad įmonė, kuriai labai reikalingas koordinavimas, siekia sustiprinti savo pozicijas per SZH sinergiją. O įmonė, kuriai trūksta koordinavimo, laikosi vidaus kapitalo rinkos ar restruktūrizavimo strategijos. Jei darysime prielaidą, kad abi įmonės turi tas pačias vienetinių išlaidų kreives, skirtas MVA valdyti, tai įmonei, kuriai reikalingas mažas koordinavimo poreikis, valdymo pelningumas yra didesnis nei įmonei, kuriai didelis koordinavimo poreikis.

Nesusijusiam diversifikavimui, SX koordinavimas nereikalingas. Vadinasi, valdymo išlaidos didėja, kai įmonės portfelyje yra SZH skaičius. Priešingai, įmonės, susijusios su įvairinimu, patiria sąnaudas, kurios didėja tiek dėl SZH skaičiaus, tiek dėl būtino jų koordinavimo laipsnio. Šios padidėjusios išlaidos gali sunaikinti didesnį pelną ir su tuo susijusią diversifikaciją.

Taigi pasirinkimas tarp prijungto ir nesusijusio diversifikavimo priklauso nuo diversifikavimo pelningumo ir papildomų vieneto valdymo išlaidų palyginimo. Firma turėtų sutelkti dėmesį į susijusį įvairinimą, kai pagrindinius įmonės įgūdžius galima panaudoti įvairiose pramonės ir komercinėse situacijose, o valdymo išlaidos neviršija verčių, reikalingų ištekliams paskirstyti ar menams perduoti.

Remiantis ta pačia logika, įmonės turėtų sutelkti dėmesį į nesusijusią diversifikaciją, jei pagrindinio SZH įgūdžiai yra labai specializuoti ir neturi išorinių pritaikymų, o valdymo išlaidos neviršija verčių, reikalingų vidaus rinkos strategijai įgyvendinti. Diversifikacijos priešingybė gali būti strateginio aljanso tarp dviejų ar daugiau kompanijų sukūrimas vertės, rizikos ir pelno srityse, susijusiose su naujų verslo galimybių naudojimu pavyzdžiui, MTTP.

Tačiau yra rizika, kad partneriai galės naudotis pagrindinėmis technologijomis. Diversifikuotos įmonės ekonominės diversifikacijos strategija turėtų sudaryti iš jos daugiau nei SZH. Tai susideda iš veiksmų siekiant užimti pozicijas įvairiose pramonės šakose ir pagerinti kiekvieno SZH ir viso jų komplekso valdymą. Gamybos diversifikavimo metodai Diversifikacijos metodai yra glaudžiai susiję su verslu ir valdymu.

Diversifikacijai reikalingas toks lankstumas, kad nė vienas iš jų neturėtų būti atmestas pačioje veiklos planavimo pradžioje. Kiekvienas diversifikavimo atvejis reikalauja tinkamo požiūrio ir analizės, tačiau tuo pat metu turėtų būti apsvarstyti visi įmanomi metodai.

Diversifikavimo programos gali apimti vieną iš šių metodų. Visas esamas personalas, taip pat įranga, turėtų būti panaudoti ateityje siekiant didesnės prekių ir paslaugų įvairovės. Šis metodas yra gana natūralus įmonėms, kurių darbuotojus užvaldo tyrimų dvasia. Produktyvumo padidėjimas atsiranda dėl padidėjusio įrangos skaičiaus ir organizacijos kokybės, o tai paprastai lemia produktų asortimento padidėjimą.

Tam tikrą veiklos sritį vykdanti įmonė įsigyjama perkant už grynuosius pinigus, už akcijas ar už jų derinį.

Centrinės įmonės funkcijos apima naują skyrių ir įsigytos įmonės valdymo įgūdžius bei patirtį ir pradeda dirbti apskritai bei naujai suformuotoje įmonėje.

Maždaug tokio paties dydžio ir profesijos verslo junginys.

Diversifikacijos apibrėžimas. Kas yra diversifikacija?

Susidomėjimas bet kuria įmone, pasireiškiantis kaip tiesioginis dalyvavimas arba kaip kitos bendrovės kontrolė, tačiau nepaisant to, susijungusi įmonė ir toliau veikia kaip nepriklausoma struktūra.

Visas grynųjų pinigų, vadybininko talentų, techninių įgūdžių, patentų ir kitų išteklių įtraukimo procesas turėtų vykti taip, kad įmonė galėtų pasinaudoti tam tikros rūšies lengvatomis, pavyzdžiui, garantuotais žaliavų tiekimais ir investicinėmis pajamomis, tam tikra nauda iš bendradarbiavimo su kitomis įmonėmis. Kai kuriais atvejais įmonės gali sudaryti naują korporaciją.

Teikti paramą operatoriui ar vartotojui keičiant diversifikaciją ar plečiant jų veiklą. Apskritai SPA komplekso pirkėjo poreikius galima apibūdinti kaip veiksnį, smarkiai prisidedantį prie įvairinimo.

Visų pirmiau pateiktų variantų ekonominės diversifikacijos strategija pateikti kartu su visomis detalėmis, nes kiekviena įvairinimo padėtis turi skirtingus aspektus. Visų pirma, svarstant šią problemą, reikėtų atlikti gana paprastą šio spektro analizę. Būdai paįvairinti Pirmasis būdas: naujų segmentų kūrimas. Galima pakankamai užtikrintai numatyti, kad artimiausiu metu Rusijos rinkos struktūra labai pasikeis. Po prekybos ir platinimo jau vykstančių struktūrinių pokyčių, kuriuos sukėlė mažmeninės prekybos tinklų plėtra, prasideda struktūriniai pokyčiai pramonėje.

Gamybos įmonės atsisako operacijų, kurios joms nėra svarbiausios, ir pereina prie užsakomųjų paslaugų, ir tai skatina specializuotų įmonių, pasirengusių konkuruoti su neveiksmingais vidiniais padaliniais, plėtrą. Antrasis būdas: aljansai. Rusijos praktikoje sėkmingi aljansai su užsienio įmonėmis vis dar yra reti. Ekspertų teigimu, ne tik Rusijos, bet ir Vakarų šalių vadovai dažnai negali suformuluoti strategiškai ir ekonomiškai suprantamos priežasties, kodėl jie nori susivienyti su tam tikra įmone.

Daugeliui Rusijos kompanijų realiausias būdas užpildyti spragą yra sudaryti aljansus su užsienio partneriais ir įsigyti licencijas.

Aišku, kad Rusija vis dar yra gana patraukli vieta užsienio įmonėms dėl pigių žmogiškųjų ir energetinių išteklių ir yra dalykų, kurie mus domina, tai yra, galimas abipusiai naudingas darbo pasidalijimas.

Trečias būdas: užsienio rinkos. Kuo labiau specializuota įmonė, tuo ryškiau ji jaučia ribotą vidaus rinkos apimtį. Tuomet kyla klausimas: paįvairinti, kurti naujus produktus Rusijoje ar specializuotis, plėsti verslą į užsienio rinką?

dvejetainiai pasirinkimai internetinė bankininkystė kas yra prekybininkas kriptovaliuta

Paprastai pirmaujančios Rusijos įmonės pasirenka diversifikaciją. Vadovai paprastai atkreipia dėmesį į produkto, kuris galėtų būti konkurencingas užsienio rinkose, trūkumą. Tai tiesa, tačiau vargu ar iš to išplaukia, kad perspektyvos išvis nėra. Turime sutelkti dėmesį į laipsnišką judėjimą link tokio produkto kūrimo. Paprastai besivystančių šalių rinka laikoma pagrindine Rusijos bendrovių eksporto rinka. Tačiau nemažai verslininkų mano, kad išsivysčiusių šalių rinkas vystyti yra realu.

Galima numatyti, kad artimiausiais metais specializacijos procesas aktyviai vystysis. Ir šioje situacijoje įmonėms kritiškai svarbu įvertinti jų turimą laiką restruktūrizavimo sprendimams priimti ir įgyvendinti. Gamybos įvairinimo tikslai Yra daugybė motyvų ir tikslų, kurie dažniausiai yra paskata plėsti veiklos sritį.

Būtinos sąlygos: Netolygus ekonomikos sektorių vystymasis netolygaus ekonominio vystymosi dėsnis ; Tradicinės gamybos pelno normos mažėjimo dėsnis pelno normos mažėjimo tendencijos dėsnis ; Mokslinės ir technologinės pažangos plėtra. Motyvai: Techninė ir technologinė. Noras visapusiškai įkelti gamybos pajėgumus ir išlaikyti gamybos potencialą.

  1. Dvejetainiais opcionais prekiaujant filipinais
  2. Paskatinamųjų akcijų pasirinkimo sandorių kaina
  3. Kaip prekiauti manekenių akcijų pasirinkimo sandoriais
  4. Apie autorių diversifikãcija lot.
  5. Diversifikacijos apibrėžimas.
  6. Kas yra Diversifikavimas? | kamajai.lt žodynas
  7. У меня тоже есть право на .

Alternatyvūs žaliavų, technologijų naudojimo variantai. Nedarbas ir nepakankamas išteklių panaudojimas. Kapitalo kaupimas tradicinėse pramonės šakose ir naujų kapitalo investavimo sričių paieška.

Didinti rinkos dalį, užkariauti naujas rinkas, išgauti sinergiją. Ekonomika pagal veiklos mastą. Riboti ekonominiai ištekliai. Rinkų pasiskirstymas tarp didelių produkcijos kiekių. Finansinis stabilumas. Darbuotojų išlaikymas.

jp morgan chase akcijų pasirinkimo sandoriai ginčas dėl vietinių bitkoinų

Naujų darbo vietų kūrimas. Kitų poreikių tenkinimas. Vadovų inovacijų politika. Pritaikymas rinkos sąlygoms. Kova su rinkos svyravimais. Būsimos įmonės draudimas. Antimonopolinė teisė. Susijungimai ir įsigijimai. Valstybine tvarka. Tikslai: Pelnas Konkurencingumas. Visi šie motyvai gali egzistuoti atskirai, tačiau jie taip pat gali būti derinami tarpusavyje - tai priklauso nuo konkrečių kiekvienos įmonės aplinkybių, todėl diversifikacijos formos pasirinkimas turėtų būti tinkamai pagrįstas ir kruopščiai suplanuotas atsižvelgiant į šias aplinkybes.

Apskritai yra trijų rūšių įvairinimo galimybės. Kiekvienas bendrovės siūlomas produktas turėtų būti sudarytas iš funkcinių komponentų, dalių ir pagrindinių medžiagų, kurios vėliau sudarys vieną visumą. Paprastai gamintojo interesais didelę dalį šių medžiagų jie perka iš išorinių tiekėjų. Vienas iš gerai žinomų diversifikavimo būdų yra vertikalus diversifikavimas, jam būdingas komponentų, dalių ir medžiagų išsiplėtimas ir išsišakojimas.

Iš pirmo žvilgsnio vertikali diversifikacija gali atrodyti nesuderinama su ekonominės diversifikacijos strategija įvairinimo strategijos apibrėžimu. Tačiau atitinkamos misijos, kurias turi atlikti šie komponentai, dalys ir medžiagos, labai skiriasi nuo viso galutinio produkto misijos.

binarinių opcionų boso rodiklis yahoo obuolių akcijų pasirinkimo sandoriai

Be to, šių dalių ir medžiagų kūrimo ir gamybos technologija tikriausiai taip pat žymiai skiriasi nuo galutinio produkto gamybos technologijos. Taip naftos kainų poveikį bendram portfeliui galima neutralizuoti, ar bent jau sumažinti iki priimtino lygio. Diversifikuojama rizika bei 'rinkos rizika' Diversifikuojama rizika yra ta, kurią galima sumažinta didinant investicijų portfelyje skaičių. Tačiau investicijų skaičių didinant ir toliau, pasiekiama riba, kuomet rizika nustoja mažėti.

Toliau susiduriama su 'rinkos rizika', ir diversifikacija daugiau jokios ekonominės diversifikacijos strategija nebesukuria, nebent praplečiamos 'rinkos' ribos apimant daugiau rinkų ar turto klasių. Investicijų diversifikacija apibūdinama kaip investicijų portfelį sudarančių finansinių priemonių įvairovės didinimas; taip siekiama sumažinti investicijų riziką tikimybę negauti tikėtinų pajamų arba neatgauti investuotų lėšų.

Įvairių finansinių priemonių pajamingumas gali labai kisti, todėl sumažėjusias vieno finansinio instrumento pajamas kompensuoja kitų pajamos. Kuo labiau diversifikuotas investicijų portfelis, tuo mažesnė investicijų rizika ir didesnė tikimybė prognozuoti pajamas. Kainų diversifikacija — įmonių taikoma kainų strategija, kuria siekiama užimti kuo didesnį rinkos segmentą ir pritraukti kuo daugiau potencialių vartotojų. Nustatomos skirtingos kainos įvairių kategorijų pirkėjams.